Popiežius Pranciškus pirmadienį Vatikane susitiko su Kairo sunitų dvasinės minties centro „al Azhar“ mečetės didžiuoju imamu; šio dviejų religinių vadovų susitikimo simbolinę reikšmę jie perteikė tvirtu apsikabinimu ir pasisveikinimo bučiniais.
Pirmuoju Katalikų Bažnyčios vadovo ir pasaulio sunitų musulmonų dvasinio lyderio susitikimu Vatikane pažymimas nuoširdžių santykių atgaivinimas tarp dviejų religijų per Pranciškaus pontifikatą, kuris prasidėjo 2013 metais.
„Mūsų susitikimas yra žinia“, – popiežius Pranciškus sakė nedideliam būriui žurnalistų prieš susitikimą su prestižiškiausios sunitų islamo įstaigos „al Azhar“ universiteto Kaire vadovu šeichu Ahmedu al Tayebu (Ahmedu Tajibu).
„Al Azhar“ centro pranešime apie jo vadovo kelionę sakoma, kad A.Tayebas priėmė Pranciškaus kvietimą, siekiant „ištyrinėti taikos ir bendro sambūvio sklaidos galimybes“.
„Labai nuoširdus“ susitikimas truko maždaug 30 minučių, sakoma po jo paskelbtame Vatikano pranešime.
A.Tayebo sprendimui vykti į Romą, kaip buvo pranešta netikėtai praėjusią savaitę, įtakos turėjo atslūgusi įtampa santykiuose, kuri tvyrojo per Pranciškaus pirmtako Benedikto XVI pontifikatą.
Santykiai buvo pablogėję po 2006 metų rugsėjo, kai tuometinis popiežius Benediktas XVI islamą apibūdino kaip smurtinę religiją.
Vėliau dialogas su „al Azharu“ buvo atnaujintas 2009-aisiais, bet vėl nutrūko 2011-aisais, kai Benediktas XVI paragino apsaugoti krikščionių mažumą po sprogimo Aleksandrijos bažnyčioje; anuomet Egiptas tai palaikė kišimusi į šalies vidaus reikalus.
Popiežius Jonas Paulius II buvo susitikęs su tuometiniu „al Azharo“ didžiuoju imamu Kaire 2000 metais, prieš metus iki Vakarų ir musulmonų pasaulio santykius pakeitusių rugsėjo 11-osios išpuolių JAV.
A.Tayebo ilgai ir sėkmingai atidėlioto atsakomojo vizito ir susitikimo metu, kaip pranešė Vatikanas, abu religiniai lyderiai „pabrėžė šio naujo susitikimo didelę svarbą“.
Vatikano atstovo Federico Lombardi (Federiko Lombardžio) pranešime sakoma, kad popiežius ir imamas „daugiausiai kalbėjosi apie bendrus iššūkius, su kuriais susiduria pagrindinių pasaulio religijų vadovai ir tikintieji“
Tarp tokių yra bendradarbiavimas siekiant taikos, pasisakant prieš smurtą ir terorizmą, krikščionių apsauga Artimuosiuose Rytuose, konfliktų ir terorizmo fone, bei padėtis jose.
„Tikrojo islamo“ skatinimas
Popiežius padovanojo svečiui kopiją savo enciklikos „ Laudato Si“, kurioje pontifikas kalba apie pasaulio ekologines problemas ir ragina pasaulį peržiūrėti gerai išsivysčiusių ir besivystančių šalių ekonominius santykius.
A.Tayebas nusprendė priimti kvietimą atvykti į Romą po daugybės draugiškumo ženklų, kuriuos Pranciškus parodė musulmonų pasauliui po jo išrinkimo Bažnyčios vadovu 2013 metų pradžioje.
„Jeigu ne ta gera padėtis, šio susitikimo nebūtų“, – imamo pavaduotojas Abbasas Shumanas (Abasas Šumanas) sekmadienį sakė naujienų agentūrai AFP.
Pasak A.Shumano, A.Tayebas atveš žinią Vakarų pasauliu ir musulmonams, raginančią skatinti „tikrąjį islamą ir ištaisyti nesusipratimus, kuriuos sukėlė ekstremistinės teroristinės grupuotės“.
„Jis ragina šalis nesielgti su savo piliečiais musulmonais kaip su grupuotėmis, kurios kelia grėsmę, – kalbėjo A.Shumanas. – Ir jis ragina Vakarų bendruomenėje gyvenančius musulmonus įsilieti į savo visuomenę...; tai žinia abiem šalims“.
Santykiai pradėjo palengva gerėti popiežiumi 2013-aisiais tapus Pranciškui; jis dialogą tarp religijų pavadino didžiausiu savo prioritetu, ir pabrėžė tai laiške musulmoniškajam pasauliui, baigiantis pirmajam per jo popiežystę Ramadano mėnesiui.
Popiežiui lankantis Jordanijoje ir Izraelyje 2014 metais, jį lydėjo rabinas Abrahamas Skorka musulmonų profesorius Omaras Abboudas (Omaras Abudas) – du Pranciškaus draugai iš Buenos Airių.
Bet turbūt didžiausią įspūdį paliko kol kas teatrališkiausias Pranciškaus politinis poelgis per visą jo pontifikatą balandžio mėnesį, kai po apsilankymo migrantų užplūstoje Lesbo saloje į Vatikaną jis parsivežė tris Sirijos musulmonų šeimas.
Vatikanas, gegužės 23 d. (AFP-BNS).
